Iššūkiai rekonstruotame pastate

Butas – rekonstruoto pastato dalis. Vidaus planas jau buvo nustatytas, tiek teisiškai, tiek fiziškai. Tai reiškė, kad teko dirbti su:

• laikančiomis sijomis ir kolonomis nepatogiose vietose
• ribotu langų skaičiumi
• sudėtingomis lubų linijomis
• atlikta „plikos apdailos“ baze, nederinta su interjeru

Uždavinys buvo paprastas tik žodžiais – įrengti ne butą, o erdvę gyvenimui: jaukią, funkcionalią, lengvą būti joje kasdien.

Vizualizacijos – ne žaidimas, o darbo įrankis

Pirmasis žingsnis – išsami interjero vizualizacija. Ji padėjo ne tik pamatyti būsimą vaizdą, bet ir išryškino planavimo trūkumus.

Ypač tai pasitvirtino darbo kambaryje – sudėtingiausioje buto vietoje. Iš pirmo žvilgsnio nepatogus kampas, vizualizacijų pagalba virto viena šilčiausių ir harmoningiausių erdvių.

Baldai – dalis erdvės, o ne triukšmas

Norint išlaikyti stilistinį vientisumą, pagrindiniai baldai pasirinkti iš vieno gamintojo. Tačiau tai nebuvo prisirišimas prie katalogo.

• suprojektuoti individualūs funkciniai baldai
• pritaikyta konkrečioms nišoms ir gyventojų poreikiams
• atsisakyta vizualinio triukšmo

Nė vienas baldas netapo „šaukiančiu“ akcentu, tačiau visi – prisidėjo prie darnos ir patogumo. Klientai tai jautė: buvo įvertinta medžiagų kokybė, spalvų sąskambis, detalės, apšvietimas ir baldų modeliavimas. Taip interjeras tapo organiškas – prisitaikantis prie kasdienybės.

Apšvietimas – tai, kas jaučiama, o ne demonstruojama

Butas ilgas, su langu tik viename gale. Tokiose erdvėse tamsios zonos tampa itin juntamos, ypač mūsų klimate. Todėl apšvietimas čia buvo ne technika, o pojūtis.

Buvo kuriamas:

• netiesioginis apšvietimas
• paslėsta šviesa baldų konstrukcijose
• zoniškai veikiantys šviesos šaltiniai
• šilti šviesos scenarijai vakarui

Apšvietimas liko beveik nematomas, bet aiškiai jaučiamas. Klientė jį įvardijo kaip vieną stipriausių interjero dalių.

Medžiagos ir detalės – tai, ką labiau jauti, nei pastebi

Medžiagos buvo renkamasi ne „aukštajai“ estetikai, o atmosferai:

• sienoms – struktūrinio pojūčio baldinės plokštės
• žalvario tonas duryse tapo nuoroda į detales
• specialiai kurti kilimai ir aksesuarai sujungė erdvę į visumą

Erdvių organizavimas – kai namai lieka namais

Tikslas buvo aiškus: kad baldai įsilietų į erdvę, atliktų funkciją ir neužgožtų. Kai kurie – specialiai priderinti prie sienų spalvos, kiti – tamsesni, kontrastui ir charakteriui. Norėjosi solidumo be perkrovos, ramybės be sterilumo.

Kai viskas veikia, bet niekas neakcentuoja savęs – atsiranda tikras jaukumas.

Praktinė patirtis: nestandartas ne visada reiškia geriau

Drabužinė šiame projekte buvo projektuota su aukštos klasės itališka furnitūra, individualiu apšvietimu ir nestandartiniu sprendimu. Vėliau paaiškėjo, kad tokio sprendimo kaina viršijo alternatyvą – jau pagamintos drabužinės iš Italijos.

Tai tapo svarbia pamoka: kartais racionalūs kataloginiai sprendimai yra tokie pat kokybiški.

Rezultatas

Šis projektas priminė paprastą dalyką: interjeras nėra vien grožis. Tai gebėjimas spręsti realias problemas, koreguoti, atsisakyti ir priimti.

Kai klientai džiaugiasi ne tik rezultatu, bet ir procesu, o iš mūsų tikisi kūrybinės drąsos – vadinasi, erdvė sukurta gyvenimui.